Skaitmeninis euras – bendros pastangos dėl Europos

ECB vykdomosios valdybos nario Piero Cipollonės įvadinis pranešimas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete

Briuselis, 2025 m. lapkričio 17 d.

Džiaugiuosi galėdamas vėl dalyvauti jūsų posėdyje ir pateikti naujausią informaciją apie skaitmeninį eurą. Jau septintą kartą su šio Komiteto nariais keičiamės nuomonėmis šia tema.

Darome pažangą teisėkūros ir techninio pasirengimo srityse ir tai mus priartina prie tikslo – užtikrinti, kad centrinio banko pinigai ir skaitmeniniame amžiuje tenkintų Europos piliečių, verslo įmonių ir ekonomikos poreikius.

ES Taryboje siekiama iki šių metų pabaigos susitarti dėl bendros pozicijos teisės akto projekto atžvilgiu^[1], o jūs rengiate Europos Parlamento poziciją.

Spalio mėn. vykusiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime euro zonos šalių lyderiai dar kartą pabrėžė strateginę skaitmeninio euro svarbą. Jie pažymėjo, kad svarbu greitai užbaigti teisėkūros darbą ir paspartinti kitus parengiamuosius darbus^[2].

Techniniam pasirengimui užtikrinti ECB valdančioji taryba neseniai nusprendė pereiti prie kito skaitmeninio euro projekto etapo^[3].

Mums toliau rengiantis galimam skaitmeninio euro išleidimui, norėčiau atsakyti į keletą dažnai užduodamų klausimų. Viešose diskusijoje dažniausiai girdžiu šiuo keturis klausimus:

• Kodėl mums reikia dar vieno mokėjimo sprendimo?
• Ar dėl jo nekils pavojus bankų verslo modeliams?
• Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?
• Ar jis galėtų būti naudojamas žmonėms kontroliuoti ir taip pažeisti jų privatumą?

Norėčiau iš eilės aptarti kiekvieną iš šių klausimų.

Skaitmeniniai grynieji pinigai

Pirma, kodėl mums reikalingas skaitmeninis euras? Paprastas atsakymas būtų – kad grynųjų pinigų privalumus galėtume pritaikyti skaitmeniniams mokėjimams.

Grynieji turi daug privalumų: tai ES institucijos – Europos Centrinio Banko – išleisti ir užtikrinami pinigai. Jie priimami visoje euro zonoje. Juos lengva naudoti, yra nemokami, įtraukūs ir saugo mūsų privatumą. Tyrimai rodo, kad vartotojai šias savybes vertina^[4].

Tačiau atsiskaitydami skaitmeniniu būdu negalime naudotis grynaisiais, taigi – ir jų teikiamais privalumais. Internetiniai mokėjimai yra puikus pavyzdys. Tokiu būdu dabar atsiskaitome už daugiau kaip trečdalį mūsų kasdienių apsipirkimų.

Negalėjimas atsiskaityti grynaisiais už sandorius internetu – ir už skaitmeninius sandorius apskritai – sumažina vartotojų pasirinkimo galimybes, taigi ir laisvę spręsti, kaip mokėti.

Prekybininkams tai reiškia mažesnę derybinę galią ir didesnes skaitmeninių mokėjimų priėmimo išlaidas, dėl to galiausiai ir mažesnę pelno maržą bei aukštesnes kainas vartotojams.

Skaitmeninis euras, pasiūlydamas skaitmeninę grynųjų pinigų formą, padėtų spręsti šiuos klausimus. O susidomėjimo juo yra. Eurosistemos atliktos apklausos metu 66 % europiečių, kai jiems buvo papasakota apie skaitmeninį eurą, išreiškė susidomėjimą pabandyti jį naudoti^[5]. O prekybininkai pabrėžė, kad su skaitmeniniu euru jiems galėtų būti lengviau ir pigiau priimti skaitmeninius mokėjimus^[6].

Egzistuoja ir konkreti, papildoma, Europai itin svarbi priežastis turėti skaitmeninį eurą – tai, kad neturime skaitmeninės formos grynųjų pinigų, kelia riziką mūsų strateginei autonomijai.

Praėjus 25 metams nuo euro įvedimo, euro zonoje vis dar neturime europinio mokėjimų sprendimo, kuriuo galėtume skaitmeniniu būdu atlikti visus kasdienius mokėjimus bet kur euro zonoje. Mokėjimų rinkos fragmentacija reiškia, kad euro zona mažmeninių mokėjimų srityje yra priklausoma nuo svetimųjų geranoriškumo. Turime tai rodančių patvirtintų duomenų.

Šiandien 15 iš 20 euro zonos šalių neturi savo nacionalinės priemonės, kuria būtų dažnai naudojamasi skaitmeniniams mokėjimams parduotuvėse atlikti, ir daugiau nei pusė šalių neturi plačiai priimamos nacionalinės mokėjimo priemonės atsiskaitymams e. prekyboje^[7]. Net ir europinę alternatyvą kai kuriose šalyse siūlančios nacionalinių mokėjimo kortelių schemos yra priklausomos nuo neeuropinių kortelių schemų, kai euro zonoje reikia atlikti tarptautinį sandorį. Šiandien tarptautinių mokėjimo kortelių schemos naudojamos dviem trečdaliams kortele atliekamų sandorių euro zonoje.

Taigi susiduriame su aiškia problema, o skaitmeninis euras būtų aiškus jos sprendimas. Skaitmeninis euras bus skaitmeninė grynųjų pinigų forma, kuri papildys mums gerai pažįstamus banknotus ir monetas. Taip bus užtikrinta, kad visi mokėjimai – tiek fiziniai, tiek skaitmeniniai – būtų įmanomi bet kuriuo metu ir nebūtų priklausomi nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų.

Skaitmeninis euras bus europinis skaitmeninių mokėjimų sprendimas, veikiantis europinės infrastruktūros pagrindu. Visi mūsų atrinkti paslaugų teikėjai yra ES piliečių kontroliuojami ES piliečiai^[8]. Ir jis užtikrins, kad euras ir toliau būtų bendras apskaitos vienetas, apsaugantis mūsų piniginį suverenumą net ir plintant stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų – šiuo metu daugiausia išreikštų užsienio valiutomis – ir nepadengto kriptoturto naudojimui.

Bankų verslo modelių išsaugojimas ir mokėjimo paslaugų, kurias jie gali teikti, tobulinimas

Dabar norėčiau pakalbėti apie galimą poveikį bankams. Su skaitmeniniu euru bankai galės ne tik išsaugoti savo verslo modelius, bet ir pagerinti jau teikiamas mokėjimo paslaugas.

Nuo pat pradžių numatėme, kad skaitmeninis euras būtų platinamas per bankus. Taip yra todėl, kad bankai atlieka svarbų vaidmenį finansuojant euro zonos ekonomiką ir perduodant pinigų politikos poveikį.

Skaitmeninį eurą sukūrėme taip, kad būtų užtikrinta, jog nebus atsisakyta bankų tarpininkavimo. Kaip ir grynųjų pinigų atveju, už skaitmeniniu euru laikomas lėšas nebus atlyginama. Be to, bus nustatyta maksimali leistina suma, kad nekiltų didesnio bankų indėlių nutekėjimo rizika, o sąsaja su komercinių bankų sąskaitomis užtikrins, kad žmonės skaitmeniniais eurais galėtų sklandžiai pervesti ir gauti net ir dideles sumas. Mūsų naujausi techniniai tyrimai patvirtina, kad skaitmeninio euro įvedimas nepakenktų finansiniam stabilumui^[9].

O kaip dėl bankų mokėjimų verslo sąnaudų ir naudos?

Kai naudojamos tarptautinės mokėjimo kortelės, bankai netenka atitinkamų įmokų. Dėl didžiųjų technologijų įmonių siūlomų mobiliųjų mokėjimo sprendimų jie netenka mokesčių ir duomenų. O ateityje dėl stabilizuotosios virtualiosios valiutos, kuriai netaikomi laikomo kiekio apribojimai, jie netektų mokesčių, duomenų ir stabilių mažmeninių indėlių.

Skaitmeninio euro kompensavimo modelis kita vertus užtikrins, kad tais atvejais, kai vietoj vieno iš šių mokėjimo sprendimų bus naudojamas skaitmeninis euras, bankai iš to gaus naudos. Taip yra todėl, kad Eurosistema netaikys schemos ar atsiskaitymų įvykdymo įkainių, o tai padėtų sutaupyti lėšų tiek bankams, tiek prekybininkams. Be to, skaitmeninis euras sustiprins bankų derybinę galią tarptautinių mokėjimo kortelių schemų atžvilgiu.

Skaitmeninis euras taip pat suteiks bankams galimybę pagerinti savo siūlomas mokėjimo paslaugas ir pasiekti daugiau klientų mažesnėmis sąnaudomis. Jis taip pat suteiks atvirąjį priėmimo tinklą ir standartus, kuriais galės naudotis privačios Europos įmonės, kaip antai „Wero“ ir „European Payments Alliance“, kad padidintų savo komercinį patrauklumą ir savo paslaugas galėtų siūlyti visoje Europoje^[10]. Be to, šie paslaugų teikėjai galės sklandžiai integruoti skaitmeninį eurą į savo esamus mokėjimo sprendimus (pvz., skaitmenines pinigines) arba fizinėse kortelėse naudoti kelių mokėjimo priemonių rinkoženklius^[11].

Norėčiau dar kartą pabrėžti: privačiojo ir viešojo sektorių sprendimai tarpusavyje nekonkuruotų. Veikiau mes numatome abipusiškai naudingą bendradarbiavimą, dėl kurio Europos strateginė autonomija mažmeninių mokėjimų rinkoje taptų dar realistiškesnė ir tvirtesnė.

Sąnaudų klausimu nustatėme, kad bankų patirsiamos su skaitmeniniu euru susijusios investicijų išlaidos greičiausiai bus gerokai mažesnės, nei rodo kai kurie išorės tyrimai, ir sudarys apie 3,4 % svarbių bankų metinių IT atnaujinimo išlaidų ketverių metų laikotarpiu. Tikimasi, kad bendros su skaitmeniniu euru susijusios investicijų išlaidos bus iš esmės panašios į numatytas dėl Mokėjimo paslaugų direktyvos (MPD2) įgyvendinimo ir gerokai mažesnės negu išlaidos, numatytos dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) įgyvendinimo^[12].

Nepakeis grynųjų pinigų, bet juos papildys

Kalbant apie susirūpinimą dėl grynųjų pinigų ateities, pažymėtina, kad visada labai aiškiai pabrėžėme, jog skaitmeninis euras papildys grynuosius pinigus, o ne juos pakeis, kad kiekvienas galėtų laisvai pasirinkti, kaip mokėti.

Vadovaudamiesi Eurosistemos grynųjų pinigų strategija, stengiamės užtikrinti, kad fiziniai grynieji pinigai euro zonoje ir toliau būtų plačiai prieinami ir priimami kaip mokėjimo ir taupymo priemonė.

Grynieji pinigai yra centrinio banko pinigai – eurų banknotus leidžia ECB. Todėl nesame suinteresuoti nutraukti grynųjų pinigų leidimo. Priešingai, tai yra mūsų įgaliojimo šerdis.

Tiesą sakant, kaip tik kuriame trečiosios serijos eurų banknotus. Šiuo metu atnaujinamas eurų banknotų dizainas, kuriame bus įdiegtos patobulintos apsaugos priemonės, ir tai rodo ECB įsipareigojimą užtikrinti, kad grynieji būtų prieinami ir ateityje.

Taip pat visada aktyviai rėmėme pastangas sustiprinti grynųjų pinigų kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusą, nes tai yra esminė Europos Komisijos pasiūlyto bendrosios valiutos dokumentų rinkinio dalis, padėsianti išsaugoti mano minėtus grynųjų pinigų privalumus. Norime, kad žmonės galėtų ir toliau naudoti grynuosius pinigus tiek fizine, tiek skaitmenine forma – kaip jie patys pasirinks.

Apsaugos privatumą ir laisvę

Skaitmeninis euras taip pat apsaugos europiečių privatumą ir laisvę – nuogąstavimai, kad jis gali būti naudojamas kaip sekimo priemonė, yra nepagrįsti.

Pirma, naudojantis skaitmeninio euro be interneto funkcija privatumo lygis bus toks, kaip ir naudojantis grynaisiais: lėšoms pereinat iš vienos piniginės į kitą mokėjimo duomenis žinotų tik mokėtojas ir mokėjimo gavėjas. Šiuo metu joks mokėjimo būdas, išskyrus grynuosius, neužtikrina tokio privatumo.

Antra, kai mokėjimai bus atliekami prisijungus prie interneto, Eurosistema negalės nustatyti nei mokėtojo, nei lėšų gavėjo tapatybės. Naudojant pažangiausią technologiją visi duomenys bus pseudoniminami ir koduojami, todėl nematysime jokių asmens duomenų, tik mokėtoją ir mokėjimo gavėją žyminčius kodus ir operacijos sumą. Tik mokėtojo ir gavėjo bankai galės susieti kodus su atitinkamais asmenimis. Net ir šiems kodams bus taikomos labai griežtos taisyklės dėl to, kas gali prie jų prieiti sistemos valdymo tikslais. Be to, pasirūpinsime, kad būtų galima patikrinti, kaip to laikomasi.

Mūsų veiklą prižiūrės nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos, kad būtų užtikrinta, jog laikomės ES duomenų apsaugos teisės aktų. Norime, kad šios institucijos matytų, ką darome, ir kad visi žinotų, jog laikomės savo žodžio. Taip pat domėsimės naujomis privatumo didinimo technologijomis, kad galėtume diegti pažangesnes technologijas, kai tik jos bus parengtos naudoti sistemoje, kuri kasdien apdoros milijardus sandorių.

Trečia, kaip jau daroma dabar, bankai ir toliau vykdys patikrinimus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui.

Ketvirta, skaitmeninis euras niekada nebus programuojamieji pinigai – nebus įmanoma apriboti jo naudojimo tik iš anksto nustatytiems tikslams. Kitaip tariant, juose nebus įdiegta jokių apribojimų, kur, kada ar kam juos galima naudoti.

Galiausiai niekas nebus verčiamas naudoti skaitmeninio euro – jis bus tik papildomas mokėjimo būdas. Žmonės, kuriems tai vis dar kelia nerimą, galės ir toliau naudoti fizinius grynuosius pinigus ar kitas mokėjimo priemones.

Skaitmeniniai eurai bus kaip fiziniai grynieji pinigai – tik skaitmeninės formos. Jie padidins europiečių laisvę rinktis, kaip mokėti, ir suteiks papildomą būdą vykdyti visus skaitmeninius mokėjimus bet kur euro zonoje.

Skaitmeninio euro projekto įgyvendinimas

Skaitmeninio euro išleidimas priklauso nuo teisėkūros proceso užbaigimo ir techninio pasirengimo.

Teisės aktai atliks esminį vaidmenį užtikrinant, kad skaitmeninis euras teiktų naudą. Pirma, privalomas platinimas ir teisėtos mokėjimo priemonės statusas yra esminiai reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų prieinamas visiems ir priimamas bet kokiems skaitmeniniams mokėjimams atlikti. Be to, tiek internetu, tiek be jo veikiančios skaitmeninio euro funkcijos papildys vienos kitas, nes bus suderintas skaitmeninių mokėjimų patogumas su grynųjų pinigų atsparumu ir prieinamumu, todėl skaitmeninis euras galės būti naudojamas bet kokioje situacijoje – ir elektroninės prekybos platformose, ir atsiskaitymams nutolusiose vietovėse, kuriose neveikia ryšys.

Mes savo ruožtu stengiamės užtikrinti, kad būtume techniškai pasirengę galimam skaitmeninio euro išleidimui. Remdamiesi iki šiol atliktu darbu^[13], naujajame skaitmeninio euro projekto etape daugiausia dėmesio skirsime būtinų techninių pajėgumų kūrimui. Galutinį sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą, ECB valdančioji taryba priims tik po to, kai bus priimti atitinkami teisės aktai. Jei Europos teisės aktų leidėjai priims Reglamentą dėl skaitmeninio euro sukūrimo per kitus metus, bandomasis projektas ir pradiniai sandoriai galėtų būti vykdomi nuo 2027 m. vidurio, o skaitmeninis euras galėtų pasirodyti 2029 m.

Išvada

Norėčiau apibendrinti.

Skaitmeninio euro išleidimas nėra vien tik techninis darbas. Tai gyvybiškai svarbus, į ateitį orientuotas žingsnis siekiant užtikrinti, kad centrinio banko pinigai ir toliau tarnautų europiečiams vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje.

Skaitmeninis euras papildys eurų banknotus ir monetas ir padės grynųjų pinigų privalumus pritaikyti skaitmeniniams mokėjimams. Jis užtikrins, kad euro zona turėtų suverenią, visuotinai priimamą skaitmeninę mokėjimo priemonę. Be to, europiniams mokėjimo sprendimams bus lengviau išplėsti savo aprėptį.

Naudą gaus ir vartotojai, prekybininkai bei bankai. Sumažės Europos priklausomybė nuo neeuropinių mokėjimo paslaugų teikėjų, sustiprės mūsų atsparumas, savarankiškumas ir ekonominis saugumas. Kuo ilgiau lauksime, tuo ilgiau užtruks, kol šie privalumai realizuosis.

ECB ir toliau prisidės prie teisės aktų svarstymų teikdamas technines įžvalgas ir skaidriai informuodamas apie skaitmeninio euro projekto pažangą. Šiuo tikslu šiandien paskelbėme papildomą pagalbinę medžiagą, kaip mano pranešimo priedą.

Dėkoju už dėmesį.